ramantas

ramañtas sm. (2) Kos33(Žv), LKGI393, Kair žr. ramentas: 1. Vos galėjo ateiti, ramantu pasiremdamas I. Jis be ramañto netrukus galės paeiti Up. Tas (elgeta) susiėmė ramantùs, ir kati Užv. Tokiu ramantù pasiremdamas, ir eina Škn. ^ Ubagas nuo ubago ramanto prašo Sln. 2. Atejo su visais ramantais Krkl. 3. gabalas: Tiek gramantas, tiek ramantas duonos Škn.